Apie Malaizijoje gyvenantį lietuvių kilmės menininką Ernestą Zacharevič geriausiai kalba jo paties darbai. Vilniečiai gerai žino jo piešinį ant jau nugriauto kino teatro „Lietuva“ fasado. Ernestas puikiai supranta piešimo gatvėse specifiką. Mus supanti aplinka įkvepia jį kurti. Taip ant gatvių sienų atsiranda nauji „veikėjai“, į savotišką miesto žaidimą įtraukiantys ir mus, praeivius.

Ernesto Zacharevič kūrybos istoriją pradėsiu nuo 2013 metų. Būtent šiais metais Vilniuje kilo idėja organizuoti legalaus gatvės meno festivalį. Festivalio organizatorė Ūla Ambrasaitė pasakojo, kad idėja organizuoti tokį renginį kilo kalbantis būtent su Ernestu. Jis norėjo sukurti didelį piešinį ant sienos, bet tam reikėjo leidimo. Savo idėją jis įgyvendino ant legendinio kino teatro „Lietuva“ fasado.

"Lietuva"
Ką tik pabaigtas Ernesto Zacharevič darbas pirmajame Vilniaus gatvės meno festivalyje (Vilnius street art festival 2013). Nuotrauka iš oficialaus menininko puslapio.

Dar prieš Ernestui pradedant piešti ant šio pastato, jo savininkai sumokėjo baudą už užpaišytą sieną ir turėjo ją nuvalyti. Tad menininkas savo darbui gavo švarią, darbui paruoštą sieną. Vis dėlto menininko piešinys ant tos sienos „švarus“ ilgai neišbuvo – vos po poros savaičių jį užpaišė. Dalis žmonių tai laikė nusikaltimu ir suko galvas, kaip kūrinį restauruoti, o kiti sakė, kad tai yra laisvo miesto požymis ir jame reikštis gali visi, todėl nusikaltimo čia nėra.

 

"Lietuva"
Atsakas. Nuotrauka iš oficialaus menininko puslapio.

Šiandien klausiausi Ernesto kalbos, pasakytos 2017 metų birželį per TEDxVilnius. Pasakodamas apie minėtą savo darbą Vilniuje, jis sakė, kad tie, kurie užpaišė jo darbą jo neįskaudino, priešingai, jis nuolat tikisi atsako į savo darbą. Menininkas siekia, kad jo kūrybą įkvėptų kurti, paskatintų veikti ir kitus. Be to, ši istorija tik dar labiau išryškino ribas tarp gatvės meno ir grafičių, kas kuriama legaliai, o kas ne.

 

„Aš matau save kaip kūrybinių intervencijų dalyvį (angl. interventionist), nors dažnai esu laikomas gatvės menininku“, – pasakojo Ernestas. Jis pabrėžė, kad jam svarbu ne vizualus kūrinio išpildymas, bet žmonių reakcija ir ryšys su praeiviu. Tai ir atsispindi jo kūryboje.

 

E. Zacharevič
Georgetown festival 2012. Tai buvo pirmasis viešųjų erdvių meno projektas, kuriame Ernestas Zacharevič dalyvavo. Iki tol šiame mieste gatvės meno ar grafičių nebuvo. Nuotrauka iš oficialaus menininko puslapio.
Barselona
2014 m. Barselona. Iš tolo atrodo, kad šie balandžiai yra tikri, bet tai yra mažytė kūrybinė intervencija. Nuotrauka iš oficialaus menininko puslapio.
7+Fishing+Boy
„Žvejojantis berniukas“. Havajai 2015 m. Nuotrauka iš oficialaus menininko puslapio.

Nors kino teatro „Lietuva“ jau nebeliko, tačiau Lietuvoje yra išlikusių kitų Ernesto darbų. Vienas jų yra Vilniuje, kitas – Kaune. Abu darbai daryti gatvės meno festivalių metu: Vilniuje – 2014, Kaune – 2016. Piešiniai yra gan skirtingi, tad būtų sunku atpažinti menininko braižą. Manau, kad šiuos darbus sieja tai, kad jie „žaidžia“ su aplinka. Vilniuje Liubarto tiltą „ramsto“ galingi atlantai, o Kaune vaikai laipioja per tvorą, o jiems po kojomis kažkieno piešti grafičiai (o gal jo paties?). Būtent glaudus ryšys su aplinka ir išskiria Ernesto kūrybą iš kitų.

 

Po tiltu Luko
Ernesto Zacharevič darbas Vilniaus gatvės meno festivalyje 2014.
nykoka 2016
2016 m. Kaunas. Gatvės meno festivalis „Nykoka“.

Šiandien Ernestas ne tik dalyvauja gatvės meno festivaliuose, bet ir aktyviai domisi aplinkosauga. Keliaudamas po Indoneziją ir Malaiziją jis nemažai kūrė, norėdamas parodyti, kad menas gali paskatinti svarbius globalius pokyčius. Menas moko mus keistis ir atkreipia dėmesį į tai, kas mus supa.

 

Daugiau Ernesto Zacharevič gatvės meno darbų rasite čia: http://www.ernestzacharevic.com/outdoor/

 

BBC reportažas apie projektą, kuriame dalyvauja Ernestas:

 

Ernesto Zacharevič kalba 2017 metų TEDxVilnius:

Reklama